Rajono valdžia labai džiaugėsi ir didžiavosi, kai rekonstruotame anksčiau policijai priklausančiame pastate ir naujai pastatytame priestate pradėjo veikti Menų mokykla. Tiesa, buvo nutylima, kad iš statybos reikalų kyšojo galimo protekcionizmo, aplaidumo ir kitokie negeri reikalai. Jie, tarsi burtininkui mostelėjus lazdele, pro naujo pastato pusrūsio lubas ir sienas ėmė veržtis… vandeniu.
Alvydas Ivoncius
Statybą lydėjo nesklandumai ir įtartini reikalai
Primename, kad Telšiuose, Respublikos gatvėje, Menų mokykla pradėta statyti beveik prieš dešimtmetį. Iš pradžių manyta rekonstruoti policijos pastatą, pastatant priestatą. Buvo netgi parengtas projektas. Tačiau Vidaus reikalų ministerija persigalvojo – nusprendė, kad Telšių policijai tinkamesnis pastatas yra buvusiose kareivinėse.
Telšių vaikų dailės ir muzikos mokyklos glaudėsi tai vienuose, tai kituose pastatuose. Savivaldybė nusprendė perimti policijos pastatą Respublikos gatvėje, jį rekonstruoti ir dar pastatyti priestatą. Nuspręsta sujungti Vaikų dailės ir Muzikos mokyklas, įsteigiant Menų mokyklą. Tačiau statyba strigo. Viena vertus, „terliojosi“ rangovas, o kita bėda – iš Vyriausybės nebuvo gauta kasmet tiek pinigų, kad statybą būtų galima greitai baigti. Galiausiai su ankstesniu rangovu prasidėjo teisminiai ginčai, buvo nutraukta sutartis.
Ankstesnis rangovas ne kažin ką nuveikė. Po viešojo pirkimo konkurso darbus pradėjo kita statybos bendrovė. Toji dirbo sparčiai.
Skverbiasi vanduo
Ir štai pasirodė, kad vietos valdžios ir politikų pasididžiavimas – Menų mokykla – tarsi nei žalias, nei virtas kiaušinis. Į pusrūsius ėmė žliaugti vanduo. Net ne po to, kai pastatas, kaip sakoma, buvo „priduotas“, o anksčiau.
Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius kreipėsi į Antikorupcijos komisiją, kuriai pats vadovauja.
Pastarajame komisijos posėdyje viską paaiškino Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Adomas Žvirzdinas.
Taigi senojo pastato rekonstrukcija ir priestato statyba, regis, buvo suprojektuota ir pradėta neįvertinus vienos svarbios aplinkybės – žemėje čiurlenančių šaltinių. Kažin, ir ar kokie hidrotechniniai tyrimai buvo atlikti. Tiesiog iškasė duobę ir kibo betonuoti pamatus, sustatyti kolonas bei daryti kitus darbus.
Anot A.Bacevičiaus, statybos darbai kainavo 5 mln. 600 tūkst. eurų. O dabar nežinia kiek papildomai teks išleisti, kad vanduo nežliaugtų į pusrūsius.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr.35)