Žemaitės dramos teatre neseniai pasibaigė jau dešimtasis jaunimo teatro festivalis „Teatras – tautos sparnai“. Jo programoje šiemet buvo ne tik iš įvairių miestų atvykusių trupių spektakliai, bet ir jaunimo aktorinio meistriškumo, judesio ir grimo kūrybinės dirbtuvės. Negana to, kaip tik šį rudenį 30-ies gyvavimo metų jubiliejų švenčia režisierės Laimutės Pocevičienės vadovaujama Žemaitės dramos teatro jaunimo studija SAVI, kurios nariais per tokį ilgą laikotarpį spėjo pabuvoti didelis būrys mūsų miesto gyventojų.
Stasys Katauskas
Pasirodymai
Šiųmečiame festivalyje žiūrovai galėjo išvysti Panevėžio muzikinio teatro, Klaipėdos teatro ARTYN, Pasvalio kultūros centro jaunimo teatro studijos „Drama“, valstybinio ansamblio „Lietuva“ ir, žinoma, jaunimo studijos „Savi“ pasirodymus. Taip pat veikė „Penkių dienų SAVI muziejus“, kurio atidaryme vyko susitikimas su iš Telšių kilusia teatro bei kino aktore Vaida Bičkute ir klaipėdiečiu poetu Mindaugu Valiuku.
Svečiai iš Panevėžio muzikinio teatro Telšių publikai padovanojo Madžio Nurmio režisuotą Francio Poulenco operą-monodramą „Žmogaus balsas“. Orkestrui vadovavo dirigentai Erkis Pehkas bei Martynas Bražas. M. Bražas, beje, kilme telšiškis. Iš mūsų miesto kilusi ir Panevėžio muzikinio teatro solistė Monika Pleškytė, atlikusi svarbiausią vaidmenį pasirodyme.
Klaipėdiečių teatras ARTYN žiūrovus nudžiugino Martos Vendland režisuotu dviejų dalių spektakliu „Tėvuko Žaislai“, pastatytu pagal lietuvių autorės Dalios Urnevičiūtės pjesę. Dar vienas klaipėdiečių rodytas spektaklis buvo choreografės Kristinos Tarasevičiūtės kurtas šokio spektaklis „Koralinio rifo istorijos“. Spektaklį prodiusavo telšiškė Ina Levickienė.
Svečiai iš Pasvalio žiūrovus pradžiugino Astos Simonaitienės režisuotu vaidinimu „Žaidimas“. O ansamblis „Lietuva“ pagaliau į Telšius atvežė choreografės Aušros Krasauskaitės bei dramaturgės Kristinos Steiblytės šokio spektaklį „Žemaitė“.
Šeimininkai, Žemaitės dramos teatro jaunimo studija SAVI (rež. L. Pocevičienė), telšiškiams parodė mūsų mieste jau vaidintą spektaklį „Gyvenimas, kuriame aš ne namie“ (pagal Renetą Šemetą ir Ramintą Kudulę).
Jubiliejinis festivalis
Šiųmečio festivalio globėjas – Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, o visą projektą dalinai finansavo Telšių rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Žinoma, džiugina, kad režisierės L. Pocevičienės inspiruota teatro šventė, kiekvienais metais sutraukianti šio meno mylėtojus į teatro salę, įvyko jau dešimtąjį kartą. Ganėtinai įdomi ir šiųmečio festivalio programa. Nuo jaunimo studijų pasirodymų, žavinčių jaunųjų aktorių entuziazmu ir bundančio talento pojūčiu iki pripažintų meistrų – Panevėžio muzikinio teatro bei valstybinio ansamblio „Lietuva“ žengimo į Telšių sceną.
Tiesa, šiokių tokių abejonių kelia skambiai atrodantis oficialus festivalio įvardijimas kaip tarptautinio. Išties būta svečių iš užsienio. Visgi, kuomet visi festivalyje dalyvavę kolektyvai iš Lietuvos, tegul kai kada ir su kviestiniais režisieriais ar dirigentais, gal kiek per skambu festivalį vertinti kaip tarptautinį. Tačiau palikime šį klausimą patiems organizatoriams. Svarbiausia, kad žiūrovai liko nenusivylę.
SAVI
Festivalyje daug dėmesio teko pastarajai jaunimo studijai. O kaipgi kitaip, juk jubiliejiniai gyvavimo metai. Šia proga surengtas ir gražus renginys Telšių ješivoje, simboliškai pavadintas „Tarp savų“. Netoli Masčio krantinės pasodintas jaunimo studijai SAVI dedikuotas ąžuoliukas. Šventiniuose renginiuose dalyvavo ne tik esami studijos SAVI nariai, bet ir gausus būrys savo laiku lankiusių šios studijos užsiėmimus, žengusių į sceną kaip jaunieji SAVI aktoriai žmonių.
SAVI jau tris dešimtmečius besitęsianti galimybė jauniems Telšių gyventojams išbandyti save scenoje. Tai labai svarbu. Juk išeidamas į teatro sceną jaunas žmogus ne tik mokosi įveikti auditorijos baimę, įsikūnyti į kokį nors personažą (o tai ir platesnio požiūrio į žmones, į save ir į gyvenimą ugdymas). Juk iki tol dar yra ir ilgas, daug kantrybės reikalaujantis repeticijų kelias, įvairiausių svajonių turėjimas, poreikis nugalėti įvairiausias vidines baimes. Visi, ir suaugę, jų turime. Ką bekalbėti apie tokius gyvenime svarbius praktinius dalykus, kaip aiškios tarties, mokėjimo sklandžiai kalbėti, judesio plastikos lavinimas. Ne kiekvienas nevaidinęs žmogus pagalvoja, kad teatro aktoriams reikalinga ir gera fizinė ištvermė, apskritai daug dalykų, kuriais teatras praturtina ne tik žiūrovą, bet ir pačius teatro žmonės. Studijos SAVI atveju, jaunus, dar tik žengiančius į gyvenimą, kai kada dar tik įkopusius į paauglystę ar į jaunystę telšiškius.
Per trisdešimt gyvavimo metų įvairių kartų studijos aktoriai su režisiere L. Pocevičiene pastatė ir suvaidino daugybę įvairiausių spektaklių. Pasirodyta ne tik mūsų šalies scenose, bet ir už Lietuvos ribų. Bendradarbiauta ir su kitais režisieriais, apskritai nueitas ilgas kūrybinis kelias. Ne vienas kadaise studijoje SAVI vaidinęs aktorius ar aktorė vėliau tapo ryškiais scenos žmonėmis. Tarp tokių, beje, ir šiame festivalyje pasirodę V. Bičkutė bei M. Pleškytė. Reikia tikėtis, būsimų talentų, pirmąsias scenos meno pamokas ir patirtis įgyjančių būtent dabar, bus ir tarp dabartinių SAVI narių.
1. Solistė Monika Pleškytė ne Panevėžio muzikinio teatro solistė, o Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė (Panevėžyje ji kviestinė solistė).
2. Choreografės Kristinos Tarasevičiūtės kurtas šokio spektaklis „Koralinio rifo istorijos“ – Telšių Žemaitės dramos teatro, o ne „Dar vienas klaipėdiečių rodytas”.
3. Tarptautinis festivalis, nes toks buvo pavadinimas teikiant projektą ir gavus kiek mažesnį finansavimą, nebuvo galimybės pasikviesti užsienio trupių, bet kaip ir rašote, tarptautinių akcentų buvo – tai ir svečias Maiklas Vudvudas, studijos SAVI auklėtiniai kuriantys užsienyje, ir vedę tiek kūrybines dirbtuves, tiek ir pristatę savus darbus.