Vyskupo Motiejaus Valančiaus namas vienas gražiausių Varniuose. Apie jį ne kartą rašyta mūsų laikraštyje. Jau gana seniai šis pastatas perėjo Savivaldybės žinion, jau gana seniai juo rūpinasi paveldosaugininkai. Dabartinis Varnių jaunimas galbūt nė nepamena, kad kadaise šis namas buvo stipriai nugyventas, atrodė gerokai nykiau negu šiandien. Tačiau jau ne pirmą dešimtmetį antrąjį pagal dydį mūsų rajono miestą puošiantis pastatas gražus atrodo tik iš išorės, mat viduje, kaip nieko nebuvo, taip nėra iki šiol.
Stasys Katauskas
Stogas keistas jau trečią kartą
Pastatas išsiskiria kaip retas, išoriškai beveik pavyzdingai restauruotas medinis namas. Erdvus, autentiškos medžio spalvos, mūro pamatais, tikrais pertvaromis sudalintais mediniais langais, kas mūsuose, deja, reta. Tiesa, išorinio fasado dailylentės kiek praradusios estetišką išvaizdą, tačiau Savivaldybės sutartyje su fasado tvarkymo darbus atlikusiu rangovu numatyta, kad rangovas ištaisys klaidas savo lėšomis. Namą puošia ir nuo oro sąlygų gražiai papilkėjęs malksnų stogas. Praėjusią vasarą stogas jau buvo pakeistas.
Varnių seniūnas Rolandas Bružas „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė, kad jo atmintyje pernykštis stogo keitimas buvęs jau trečias, o stogas keistas pagal planą. Mat, atsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus, jis turįs būti iš natūralių medžiagų, danga pagaminta tradiciniu būdu. Garantija tokiam stogui tik 10-15 metų. Praėjusią vasarą stogas, mūsų laikraščio žiniomis, jau buvo prakiuręs, tad keisti jį buvo būtina dėl to, kad pastatas nepatirtų didesnės žalos. R. Bružo teigimu, paskutinįkart iki tol Valančiaus namo stogas buvęs keistas maždaug prieš 12 metų.
Kaip nutiko, kad jau seniai uždengus naują paveldosaugos reikalavimus atitinkančią stogo dangą, net ją pakeitus, pastato vidaus erdvės ne pirmą dešimtmetį tebelieka nesutvarkytos? Kas apskritai numatoma tame pastate, kuomet jo restauracija anksčiau ar vėliau bus baigta? Kodėl visi šie darbai tiek ilgai trunka? Tokius klausimus „Kalvotoji Žemaitija“ uždavė Telšių rajono savivaldybei bei Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Telšių-Tauragės teritorinio padalinio vedėjai Aurelijai Ričkuvienei.
Lemia daug veiksnių
A. Ričkuvienė „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė, kad aptariamas statinys įrašytas į kultūros vertybių registrą kaip valstybės saugomas regioninės reikšmės pastatas. Nustatytos jo vertingosios savybės yra trejopo pobūdžio: architektūrinės, dailės bei memorialinės. Paties pastato išorė yra daugmaž restauruota, tačiau vidaus patalpose tebesidarbuoja statybininkai. A. Ričkuvienės teigimu, vidaus tvarkybos darbai nebuvo vykdomi, kol nebuvo sutvarkytas pastato stogas. Stogo keitimas buvęs dalinai finansuotas Kultūros paveldo departamento, o visus viešuosius pirkimus bei techninę priežiūrą vykdė Kultūros infrastruktūros centras. Pasak A. Ričkuvienės, vidaus patalpos visos buvusios išardytos, bebuvo likusios tik kapitalinės sienos. Tad nustatytų namo vidaus patalpų vertingųjų savybių nesą daug. Pirmiausiai tai vidaus patalpų amfiladinis planas. Vykdant vidaus tvarkybos darbus, turi būti išsaugota ši planinė struktūra, taip pat prie tvarkybos darbų priskiriamas ir apsaugos priemonių įrengimas. Kitaip tariant, priešgaisrinė apsauga, žaibolaidžiai, signalizacija, kas, A. Ričkuvienės teigimu, pagal reglamentą prilyginama tvarkybos darbams. Dar bus remontuojamos sijinės perdangos, klojama medinė grindų danga. Pagal projektą numatyta, kad lubų bei sienų danga turėtų būti pagal autentišką technologiją tinkuojama ant medinių balanų.
Valstybė pagal paveldotvarkos programą yra skyrusi lėšų čia suminėtiems darbams, pirmiausia šiuo metu vykdomoms apsaugos priemonėms įrengti, beje, finansuojama ir dalinai prisidedant Savivaldybei. Tačiau Kultūros paveldo departamentas nefinansuoja statybos darbų. Juridiškai tokiais laikomi visi darbai, kurie nepriskirti vertingųjų savybių tvarkybos darbams. Tai reiškia, kad valstybė nemato reikalo finansuoti, pavyzdžiui, šildymo sistemos ar vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrengimą Valančiaus name, kitokius normaliam pastato funkcionavimui būtinus dalykus. Jie aptariamo namo atveju gula ant pastato savininko, Savivaldybės, pečių. Jei Savivaldybė šiais dalykais nepasirūpins, Kultūros infrastruktūros centras, kuris yra dabar vykdomų darbų užsakovas, A. Ričkuvienės manymu, greičiausiai negalės visiškai atlikti ir numatytų tvarkybos darbų. Mat nelogiška būtų tinkuoti sienas ar kloti grindis prieš tai nepasirūpinus elektros instaliacijos ar kitų būtinų inžinerinių tinklų įrengimu.
Bet kokiems atliekamiems darbams skelbiami konkursai. Koks rangovas juos laimi, toks ir atlieka numatytus darbus. Žinoma, konkursai skelbiami tik gavus finansavimą būtiniems darbams. Taigi viskas užsitęsia. Tad nors jau senokai buvo sutvarkytas pastato stogas ir sienos, kol prieita prie vidaus patalpų tvarkymo, stogas vėl prakiuro, prireikė jį iš naujo tvarkyti. Dabar laukiama Savivaldybės sprendimo dėl būtinų statybos darbų, kad lygiagrečiai būtų galima vykdyti ir tvarkybos darbų projektą. Šiuo metu, A. Ričkuvienės nuomone, viskas priklauso nuo to, ką artimiausiu metu nutars Savivaldybės taryba ir kaip greit įvyks konkursai rangos darbams. Pirmiausia svarbu, ar Savivaldybė apskritai skirs lėšų.
Ieško lėšų
„Kalvotoji Žemaitija“ dar prieš metus rašė, jog tiek ilgai tęsiantis visokiausiems darbams, būtinos išlaidos jau praėjusią vasarą, Savivaldybės skaičiavimais, buvo išaugusios trigubai vos per keletą metų. Žinoma, per šiuos metus jos neatpigo. Savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Nekrašiaus atsiųstame laiške nurodyta, kad vyskupo M. Valančiaus namą mūsų rajono valdžia mato kaip itin svarbią kultūrinę ir istorinę erdvę, todėl siekia pakeisti jo paskirtį į kultūrinę bei užtikrinti, kad pastatas būtų pritaikytas visuomenės poreikiams. Dar pernai rajono valdžios rengtose kūrybinėse dirbtuvėse išryškėjo siekis Valančiaus namą paversti multifunkcine erdve, kurioje galėtų įsikurti ir apie vyskupo gyvenimą pasakojanti ekspozicija, turizmo informacijos taškas, galėtų vykti edukaciniai užsiėmimai, senjorams ir jaunimui aktualios kultūrinės veiklos, kultūriniai bei su amatais susiję renginiai. Rašte teigiama ir kad Savivaldybė ieško finansinių galimybių ne tik pastato galutiniam sutvarkymui, bet ir planuojamoms veikloms įgyvendinti. Mat norima, kad M. Valančiaus namas būtų gyvas, įtraukiantis ir vietos bendruomenę, ir lankytojus iš Lietuvos bei užsienio.
Taigi Savivaldybė ieško lėšų. Būtų gerai, jeigu šįkart jų rastų greičiau, nei stogą pakeitus prieš dvylika metų. Juk bet kokie statybų darbai neina pigyn ir šiandien bet ką padaryti yra brangiau, nei buvo prieš keletą ar keliolika metų. O ir varniškiai jau norėtų sulaukti, kad gražus miestą puošiantis statinys iš tikrųjų atgimtų.