Literatūrinio žodžio augmė Žemaičiuos

„Vidunakčio veidrodžių gelmėj Subanguoja visi pasauliai, Kuriais praeita…“ — Janina Degutytė Ieva Sigita Naglienė Atpažinti atminties eisenoje Suprantama, jog pirmų pirmiausia praeivis ar praeiviai yra [toliau]

„Ir ateitis — dar nesuskirstyta į juoda ar į balta. Ją reikia prasikasti kaip užpustytą šulinį“ — Stasys Anglickis Ieva Sigita Naglienė Beieškant, kas galbūt [toliau]

„…Kiekviename iš mūsų — didelis pasaulis, Kurio galbūt dar viso neapėjom…“ — Janina Degutytė Ieva Sigita Naglienė Su saule ir jos grįžimo keliu Šiuolaik būtent [toliau]

„Mano mielas, vienišas drauge, ir tu dažnai Ne gyvenime — fantazijoj lakioj Suraminimą — o gal ir tiesą?— suradai“,— Vytautas Mačernis, Šarnelė, 1943.XII.22. Ieva Sigita [toliau]

„O naktimis — ko beklausi? Net žvaigždės ant dangaus ribėti riba, o ant žemės sniegas po kojomis cypte cypia“,— Žemaitė Ieva Sigita Naglienė Įsivaizdavimai, Žemaitę [toliau]

„Gaivata iš veiksmo“,— kaip sako Vydūnas. Ieva Sigita Naglienė Lyg ir savaime aišku — skaitymas — irgi gaivata… Graži žiema. Išsyk tokia balta įšoko į [toliau]

„Pasižmonėk dėl visa ko, pamatysi toliau…“ — Žemaitė Ieva Sigita Naglienė Skaitiniai ir grįžtantys vaizdai Itin laiku pasitaikė Viktorijos Daujotytės skvarbi mintis: „danguje ieškojau dangaus,/ [toliau]

„Įsiklausymas į gamtos kalbą yra jos Kūrėjo supratimas“,— sakė Antanas Maceina Ieva Sigita Naglienė Iš lėto žvilgsnis skverbiasi į lapkričio dangaus platybes Jau tuoj tuoj [toliau]

„Po šviesų pašalį, įspūdingai išsiūbuotą per kalvas, Prikritusį šiaudų, sodybų, gyvenimų — lyg bičių duonos trupinių… Mano krašte, tu visas iš tenai…“ — Vytautas Stulpinas [toliau]