Literatūrinio žodžio augmė Žemaičiuos

Straipsnyje publikuojama medžiaga apie talentingą Žemaičių žemės prozininką Adolfą Daukantą aktuali ne tik Telšiams, bet ir platesniam mūsų praeities tyrimui. Redakcija (Pabaiga. Pradžia Nr. 19, [toliau]

Straipsnyje publikuojama medžiaga apie talentingą Žemaičių žemės prozininką Adolfą Daukantą aktuali ne tik Telšiams, bet ir platesniam mūsų praeities tyrimui. (Redakcija) (Tęsinys. Pradžia Nr. 19) [toliau]

1937 m. balandžio 18 d. laikraštis „Žemaičių Prietelius“ rašė, kad Telšių gimnazijoje įvyko literatų vakaras-koncertas. Jame, be šeimininkų, dar dalyvavo svečiai iš Klaipėdos ir Mažeikių [toliau]

Varnių kunigų seminarijoje reikalus sprendė seminarijos valdyba, kurią sudarė rektorius, inspektorius ir ekonomas. Nuo pastarojo priklausė visas kasdienis gyvenimas. Ekonomas buvo ir tas Seminarijos ryšys [toliau]

Skiriama Mykolo Eustachijaus Brenšteino studijai „Kražių mokyklinis teatras“ aktualizuoti. Antanas Ivinskis (Pabaiga. Pradžia Nr. 13) Kitaip atrodė net pusantro tūkstančio metų senesnis graikų „performansas“ Atėnuose, [toliau]

Skiriama Mykolo Eustachijaus Brenšteino studijai „Kražių mokyklinis teatras“ aktualizuoti. Antanas Ivinskis Žmonių tarpusiavio bendravimo teatralumas yra esmiškai senas, archajinis reiškinys. Bet kuriuo istorijos tarpsniu teatralumas, [toliau]

(Pabaiga. Pradžia Nr. 9) Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754 ar 1757-1838) buvo žymus Žemaitijos vyskupas, raštijos veikėjas, kanonistas bei lietuvių kunigaikščių giminės Giedraičių palikuonis. Jo vyskupavimo [toliau]

Juozapas Arnulfas Giedraitis buvo žymus Žemaitijos vyskupas, raštijos veikėjas, kanonistas bei lietuvių kunigaikščių giminės Giedraičių palikuonis. Jo vyskupavimo laikotarpis į istoriją įėjo kaip kultūrinės veiklos [toliau]

Jei esi knygos žmogus, Varniai Tau yra daugiau negu žodis ar vietovardis, o savaime reikšminiu turiniu prisipildanti sąvoka. Man, prisipažinsiu, tas vardas atrodė visa ko, [toliau]

„Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“ (Mikalojus Daukša) [toliau]