Literatūrinio žodžio augmė Žemaičiuos

Ieva Sigita Naglienė Akimirkos tarp Marcelijaus Martinaičio tikrovės Visa, kas sukurta, vėliau ar anksčiau perskaitoma. Teko ne kartą girdėti klausimus, o kiek tiesos šiame ar [toliau]

„Žinau, kad žemėje yra vieni namai“ V.Mačernis Pastaruoju laiku, be jokios abejonės, visi pajutome, kas yra namai, koks gali būti skaidrus ir savas emocinis būvis [toliau]

Ieva Sigita Naglienė Žydi ir paukščių giesmės Tikrai jau „girdi, kaip jaunas/ Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas;/ Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa“, [toliau]

„Nėra tokio aukščio, kurio nepasiektų balsas“,— teigia poetas V.Stulpinas. Kartais, pakėlęs akis aukštyn, ir savo aplinkoje gali pamatyti, kas iš tikrųjų stebina. Su pertrūkiais, bet [toliau]

Ieva Sigita Naglienė Akmuo — kūrybos paslaptis „O saulė eina dangumi/ Ir savo spindulių galais/ Palaiko ryšį su visais“,— yra pastebėta poeto V.Mačernio. Į viską [toliau]

Ieva Sigita Naglienė Saulė — gyvybės pažadintoja Pavasaris — itin stipriai veikiantis metų laikas. Ką bepaimtum — tautosakos išmintį ar poezijos šaltinį — išgiedamas pavasarinis [toliau]

„Pirm viso kito reik žinoti, kad gyvenimas nėra bausmė, bet mokykla arba augykla“ (Vydūnas) Taip norisi stabtelti ir lėtai, lėtai kopti laiptais Telšių katedros link [toliau]

Įžvalgos, aplankius Vyganto Paulausko stiklo parodą Ieva Sigita Naglienė Ilgokai mąsčiau apie tai, ką išvydau Žemaičių „Alkos“ muziejuje dailininko, stiklo meistro Vyganto Paulausko darbų parodoje. [toliau]

Turbūt tikrai daug kas jau „pavirto atminties kryžiažodžiu“ (S.A.Dačkevičius), bet šis laikas mus vis lenkia prie pamatinių dalykų: kalbos, tautos švenčių, bendrystės, kelių į žmones, [toliau]