Ieva Sigita Naglienė „Mylėk šviesą, kai tamsu./ Giliausiam šuliny įžvelki dangų“ — šitos Algimanto Mikutos, poeto, žemaičio eilutės paskatino leistis į išskirtinę dangaus vaizdo poetinę [toliau]
„Nežinotum,/ ar sensta upė,/ jei ne lieptai/ karšinčiai“ — būtent šis poeto Stepono Algirdo Dačkevičiaus eilėraštis paskatino žvilgtelti į upę, kaip amžinosios gyvasties srovę. Ieva [toliau]
Permainingi orai, lyg nuteplioti, vėjų ardomi skliautai — ir vis sukasi, sukasi beveik neapmąstytas šiokialaikis. Įkyriai juda jo krumpliaračiai. Krizenk ar kukliai pasitrauk pašalin — [toliau]
Ieva Sigita Naglienė Po truputį atgal, atitrūkstant nuo sausio, ne žiemos Atrodo/ parklysti/ negirdom žengiančiais pėdsakais./ Čionai./ Anapus./ Tuomet./ Dabar (V.Stulpinas). Neišvengiamai esi ir tam [toliau]
Itin margas mūsų dienų periodinių leidinių pasaulis: nuo populiarių pasiskaitymų iki mokslinių pasiekimų. Ir beveik visa laikraščių ar žurnalų medžiaga gana gražiai sugula ne tik [toliau]
„Žemaitijoje amžinoji pagoniška ugnis rusena, amžini vandenai srūva, amžinos pušys sakais mišką svaigina, taip ten, vienuolyne, nesibaigiančios giesmės skamba, nesibaigiantys smilkalų sūkuriai į dangų kyla“ [toliau]
Kaip sako poetas M.Martinaitis, „Bėk eilute,/ lapas po lapo,/ o pabėgus — dar palūkėki“… Taigi toks būtų ne tik laiko, bet, apskritai, visų šių dienų [toliau]
Dabartinėje sausio erdvėje kalbėti apie žiemą ir jos esmę arba jos teikiamus malonumus žmogui — savotiškas iššūkis. Beveik tas pats, kas pasakytum: „Na va, susitikome [toliau]
Regis, nebe taip dažnai dainuojame, kaip mūsų protėviai, bet nei dainų, nei dainininkų mūsų pasaulyje netrūksta. Šios skaitymo paieškos — tai ne liaudies ar kitokių [toliau]
Ieva Sigita Naglienė Per šiuos Žemaitijos metus turbūt kiekvienas jau rado savo renginį, išsaugojo unikaliausią įspūdį ar patyrė šventinį impulsą veikti, kurti, dalintis esama, patirta [toliau]
Copyright © 2026 | WordPress Theme by MH Themes