Beveik visi šešiamečiai vaikai lanko priešmokyklinio ugdymo grupes darželiuose, mokyklose, kaimų daigiafunkciuose centruose ar kitose švietimo įstaigose. Tai yra pereinamasis etapas tarp ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, kuris trunka vienerius metus. Mažeikių lopšelio-darželio „Bitutė“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė, ekspertė Zuzana Strakšienė pasakoja, kaip šis periodas atrodo praktikoje, kokie vaiko įgūdžiai ugdomi jo metu ir kodėl mokėjimas skaityti dar nėra pats svarbiausias dalykas.
Priešmokyklinis ugdymas ruošia drąsesnį pirmaklasį
Ką šešiamečiai turėtų išmokti atėję į priešmokyklinę grupę? Anot Z. Strakšienės, išmokti laisvai išreikšti save, išsakyti savo nuomonę, gebėti bendrauti su kitais vaikais. Vis dėlto, svarbiausia šiuo periodu yra suprasti, kaip svarbu nuolatos tobulėti ir žengti pirmyn. Pedagogai priešmokyklinėse grupėse privalo pastabėti kiekvieno vaiko poreikius – dažniausiai jie yra labai skirtingi.
„Individualiai dažniau dirbame su vaikais, kurie turi specialiųjų poreikių, taip pat su itin gabiais vaikais. Tačiau apskritai, svarbiausias yra darbas grupėse, kur vaikai turi tartis, kooperuotis, bendrauti ir tokiu būdu ugdytis socialinius įgūdžius. Priešmokyklinis ugdymas padeda vaikams, liaudiškai tariant, susistyguoti, suprasti, kas jų laukia mokykloje ir tam deramai pasiruošti, o tai yra daug svarbiau negu mokėjimas, pavyzdžiui, skaityti“, – teigia pašnekovė.
Ekspertė teigiamai žiūri į planus priešmokyklinį ugdymą paversti privalomu. Eidami tiesiai iš namų į pirmą klasę, vaikai paprastai neturės tokių bendravimo su bendraamžiais įgūdžių, kokius būtų įgiję darželyje ar priešmokyklinėje grupėje, tad jiems bus sunkiau susitelkti į patį mokymąsį. Anot pašnekovės, darželio ar priešmokyklinės grupės nelankę vaikai, dažnai būna tartum „užgloboti“, nes namuose paprastai viskas būna padaroma už jį. Ankstyvas ugdymas moko gyventi bendruomenėje, todėl ši patirtis yra itin svarbi ir vaikams, atėjusiems iš socialiai rizikingos aplinkos.
Faktai apie priešmokyklinį ugdymą
*Tarpautiniai tyrimai atskleidžia ankstyvo ugdymo naudą tolesnei vaiko mokymosi sėkmei.
*Planuojama, kad nuo šių metų rugėsjo priemokyklines grupes turėtų lankyti visi vaikai.
*Kaimyninėje Latvijoje vaikai, kaip ir Lietuvoje, mokyklas pradeda lankyti 7 metų, tačiau jau nuo penkerių privalo lankyti priešmokyklines grupes.
*Šiuo metu Lietuvoje priešmokyklines grupes lanko dauguma šešiamečių – apie 95 procentai.
*Šiuo metu Lietuvos priešmokyklinėse ugdymo grupėse už vaikų ugdymą iš dalies (4 val. per dieną arba 20 val. per savaitę) sumoka valstybė, kitą dalį – privatus steigėjas arba savivaldybė. Tėveliai moka už vaikų maitinimą, kai kuriose savivaldybėse taikomas mokestis ir už ugdymo priemones. Vaikams iš nepasiturinčių šeimų priešmokyklinėse ugdymo įstaigose suteikiamas nemokamas maitinimas.
Mokymasis vyksta ne prie stalo
Z. Strakšienė pasakoja, kad priešmokyklinėje grupėje mokymasis vyksta aktyviai – stengiamasi veikti kuo įvairesnėse erdvėse tiek darželyje, tiek už jo ribų. Darželyje-lopšelyje „Bitutė“ yra sukaupta itin daug žaidimų – anot pašnekovės, tai viena svarbiausių ankstyvojo ugdymo priemonių, nes žaidimai padeda formuoti vaiko asmenybę, moko jį, kad egzistuoja tam tikros ribos bei taisyklės.
„Labai daug veikiame ir už darželio ribų. Lankome muziejus, parkus, visuomenines organizacijas, tėvelių darbovietes. Stengiamės, kad veiklos būtų kuo įvairesnės, pradedant duonos kepimu, baigiant tikrų ginklų apžiūra policijoje. Vaikštome į baseiną, lankome logopedus. Vaikai yra judrūs, žingeidūs ir tokie aplinkos pažinimo metodai jiems yra priimtiniausi“, – pasakoja pedagogė.
Pašnekovės manymu, tam, kad priešmokyklinio ugdymo etapas vaikui keltų tik teigiamas emocijas, ugdymo aplinkoje reikalinga užtikrinti tokią atmosferą, kurioje vyrauja pasitikėjimas, ramybė, saugumas, saviraiškos laisvė, galimybė veikti pagal savo gebėjimus. Vis dėlto, paklaususi vaikų, kas juos labiausiai džiugina priešmokyklinėje grupėje, Z. Strakšienė sulaukė vienareikšmio atsakymo: draugai.
Tėveliai turi būti aktyvūs proceso dalyviai
Pašnekovė pasakoja, kad jų darželyje tėvai yra itin aktyvūs, žingeidūs ir stipriai prisideda prie vaikų pažangos. Vaikų tėvai ir močiutės darželyje rengia pasakų skaitymus, kartu su vaikais gamina lesyklėles, kurias vėliau visi kartu kabina, dalyvauja rogučių šventėse.
„Manau, kad priešmokykliniam periodui tėvai neturi kažkaip ypatingai ruoštis, tačiau yra labai svarbu sudaryti visas sąlygas vaikui veikti savarankiškai, įsiklausyti į jo norus, poreikius, suteikti pasirinkimo laisvę. Ko dar pageidaučiau iš tėvų kaip pedagogė? Kad vaikams namuose netrūktų rašymo ir piešimo priemonių, knygelių, taip pat svarbu riboti technologijų naudojimą, kompiuterinius žaidimus, nes mažas vaikas dar ne visai moka save kontroliuoti. Svarbiausia, rasti vaikui laiko: kartu skaityti, išeiti į lauką, mokytis iš aplinkos. Mūsų, pedagogų, tikslas yra išmokyti vaiką veikti savarankiškai, tačiau čia darbo turime įdėti ne tik mes, bet ir pats vaikas, jo tėvai ir visa jį supanti aplinka“, – tikina Z. Strakšienė.
Lopšelio-darželio „Bitutė“ archyvo nuotr.
Siekiant sudaryti sąlygas visiems vaikams gauti kokybišką ugdymą įgyvendinamas ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra”. Mažų vaikų ugdymas derinamas su konkrečioje vietovėje gyvenančių šeimų poreikiais: pakeistas ugdymo įstaigų darbo laikas, siūloma daugiau veiklų, įsteigtos naujos grupės. Didelis dėmesys skirtas ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo kokybės gerinimui. Auklėtojams, darželių vadovams ir kitiems specialistams buvo organizuojami mokymai, sukurtos kvalifikacijos tobulinimo programos bei parengtos metodinės priemonės.
