Nevarėnų seniūnijoje gyvenančio Antano Jonušo patirta istorija rodo, kuo gali baigtis iniciatyva sau ir kitiems pagerinti ūkininkavimo sąlygas. Mat A.Jonušas nusprendė pats suremontuoti Telšių rajono savivaldybei priklausantį keliuką, vedantį į ūkinės paskirties sklypus Palieplaukio kaime.
Alvydas Ivoncius
Sunku buvo pravažiuoti
Pasak A.Jonušo, šis keliukas buvo sunkiai pravažiuojamas. 2015 metų pavasarį jis kartu su sūnumi remontavo keliuką, gavęs žodinį Nevarėnų seniūnijos sutikimą. A.Jonušas, išsitempęs virves, kasė griovį. Šalia esančio sklypo savininkai pasiteiravo, ar A.Jonušas turi leidimą, suabejojo, ar ne per arti jų žemės kasa griovį. Tądien nepareiškę pretenzijų sklypo savininkai išvyko. Tačiau kitą dieną paskambino ir paprašė užkasti tą griovį ir atsitraukti per metrą nuo jų sklypo.
Pasak A.Jonušo, atitraukus griovį per metrą, nebūtų likę šešių metrų valdiškam keliui, kuris reikalingas norint pravažiuoti žemės ūkio technika. Jis nuvyko pas Nevarėnų seniūnę Vilmą Šakienę, kartu su ja aplankė griovį atitraukti paprašiusius sklypo savininkus. Seniūnė pasikvietė matininką ir šis neva aptiko netikslumų dėl nepatenkintų grioviu sklypo savininkų žemės ribų. Buvo atvykęs ir Valstybinės statybų ir teritorijų planavimo inspekcijos darbuotojas.
Pasak A.Jonušo, kitoje kelio pusėje esančio sklypo savininkas dėl kelio remonto pretenzijų nereiškė: atvirkščiai, leido kelią tvarkyti net dalyje savo sklypo. Visus kelio tvarkymo darbus A.Jonušas atliko už savo pinigus.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 98 (10010)