Nors Žemaitijos bajorai ir priešinosi, krašte palengva nuo XVI amžiaus įsitvirtino kitataučių bajorų giminės: Gorskiai, Nagurskiai, Gradovskiai, Gadonai ir kitos. Deja, regis, reta senoji žemaitiška bajorų giminė įstengė sustiprėti, peraugdama į dvarininkišką rangą. Senosios mūsų krašto bajorų giminės, XV ir XVI amžiais turėjusios nemažas valdas, jas išsidalijo, suformuodamos smulkių ir bežemių bajorų sluoksnį.
Alvydas Ivoncius
XVI amžiaus aktas: giminių kilmės liudijimas
XVI amžiuje Telšių valsčiuje gyveno bajorų Didelių giminė, kilusi iš Rušlio, minima nuo 1568 metų. Jos valdos ribojosi su miško Tamsopelkio valda ir bajorų Rimgailaičių žemėmis. Didelių valdos buvo tarp Tausalo ežero ir Rimgailų kaimo link Gadūnavo. Iš Rušlio taip pat kilo Gintilų, Stirpeikų, Sugaudžių, Rupeikų giminės.
Jos aprašytos lenkų istoriko Gžegožo Blaščyko veikale „Žemaičių bajorų herbynas“ (Herbarz szclachty Žudskiej, Warszawa, 2015), tomai II, IV, V. Visas dokumento tekstas pateiktas Vilniaus archeografinės komisijos išleistame senųjų aktų rinkinyje „Aktai apie bajorus“ (Vilniaus archeografinės komisijos leidžiami aktai seniesiems aktams tyrinėti. Aktai apie bajorus. Vilnius, 1897 /Акты издаваемые Виленскою коммиссiею для разбора древних актов. Том XXIV. Акты о боярах Вильна, 1897). Šiuo aktu straipsnyje remiamasi, aprašant iš Rušlio palikuonių kilusias gimines, paminėtas 1568 metais.
Iš 1568 metų Didelių skundo Žemaitijos seniūnui Jonui Chodkevičiui žinoma, kad bajorai Dideliai skundėsi dėl to, kad, mainant bajorų žemes į karališkųjų valstiečių, iš jų buvo atimta dalis valdos. Skunde minimi Petkus ir Jurgis Miknitkaičiai, Jokūbas Gintkaitis Dideliai. Skunde jie aiškino, kad karaliaus Zigmanto Augusto sprendimu, buvo įrašyta jų giminė, kurios pradininkas – Rušlis. Pavardė kilusi iš lietuviškų žodžių „greitas“, „vikrus“ senovinio atitikmens.
Lenkų istoriko Henriko Laumianskio manymu, Rušlis buvo vienas iš kolonizatorių, iš kažkur atvykęs į Žemaitiją Vytauto laikais, pasibaigus karams su kryžiuočiais.
Rušlis turėjo du sūnus: Gintilą ir Skaivotą.
Gintilaičiai
Gintilas Rušlaitis turėjo keturis sūnus: Svirbutį, Sugaudį, Augustą ir Dovydą. Svirbutis Gintilaitis turėjo sūnų Stirpeiką, o šis keturis sūnus: Petrą, Bernotą, Mažutį ir Mažrimą. Petras paliko vieną sūnų – Maciušą, Bernotas – Vitkų. Mažrimas turėjo tris sūnus: Maciejų, Janelį, Jurgį, kurie mirė. Mažutis irgi turėjo tris sūnus: Jurgį, Vaitkų, Venckų.
Antras Gintilo sūnus Sugaudis susilaukė keturių sūnų: Vaitkaus, Piktono, Beniašo, Bundziušo (Buciaus) Sugaudaičių. Vaitkus Sugaudaitis paliko vieną sūnų – Kriksą, o šis – Gricių. Piktonas Sugaudaitis turėjo sūnų Jurgį, o šis – Pačių (Pocių). Beniošas Sugaudaitis paliko du sūnus – Marginą (Martyną) ir Joną. Marginas palikuonių neturėjo, o Jonas susilaukė dviejų sūnų – Povilo ir Jakučio. Bucius turėjo dukterį Vangelę, ištekėjusią už Preikuro. Šis Bucius – tai minėtas Sugaudžio sūnus Bundziušas.
Trečias Gintilo sūnus Augustas paliko du sūnus – Jurgį ir Gaurylių, o Jurgis du sūnus – Vitkų ir Joną, kurie mirė. Gauryliaus žemę Telšių choranžas Čiupikas paėmė.
Ketvirtas Gintilo sūnus Dovydas turėjo vieną dukterį, ištekėjusią už Preikuro.
Iš Gintilo Rušlaičio kilo Gintilų, Sugaudžių, Stirpeikų bajorų giminės.
Skaivotaičiai
Skaivotas Rušlaitis paliko tris sūnus: Derkintį, Vismantą ir Rupeiką. Derkintas Skaivotaitis paliko keturis sūnus: Miknių, Andrių, Mažeiką ir Dargį. Miknius Derkintaitis paliko Motiejų, Petkų ir Jurgį, Petkus ir Jurgis buvo tie Petkus ir Jurgis Miknitkaičiai, minimi 1568 metų skunde. Akte nerašoma apie Petkaus ir Jurgio Miknitkaičių palikuonis, vien pažymima, kad jie „ten gyvena“. Andriaus Derkintaičio palikuonis mirė. Mažeika Derkintaitis turėjo sūnų Joną, kuris paliko sūnų Mačių, Dargis Derkintaitis turėjo du sūnus – Bernotą ir Jankų. Bernotas mirė, o Jankus paliko sūnų Andrejų.
Antras Skaivoto sūnus Vismantas turėjo sūnų Ciutką. Ciutka Vismantaitis turėjo sūnus Jušką, Jokūbą ir Šeputį. Juška mirė, palikęs du sūnus – Jurgianą ir Mikutį. Akte rašoma, kad Jokūbas Ciutkaitis „ten gyvena“.
Trečias Skaivoto sūnus Rupeika turėjo sūnų Jurgį. Jurgis Rupeikaitis paliko tris sūnus: Mikalojų, Povilą ir Kasperą.
XVI amžiuje, vykdant Valakų reformą, Mažrimas Stirpeikaitis, Jurgis Piktonaitis ir Pacius Jurgaitis mainė dalį savo žemių į karališkųjų valstiečių. Regis, toji žemė buvo Vitkų vaitystėje, kuri greičiausiai priklausė Telšių tenutui (seniūnijai) – karališkajam dvarui. Iš mainų aiškėja, kad Gintilaičių valdos buvo prie karališkųjų kaimų Užpelkiai, Kalnėnų ir Gedimtaičių, iki žemių bajorų Sugaudžių, Stirpeikų ir Kukių. Mainais už paimtą žemę jie gavo 11 valakų Patausalės miške, prie Tausalo ežero, ir kaip tik ši žemė ribojosi su jų giminaičių Sugaudžių valda ir karališkuoju Judenkių kaimu.
Reikia aptarti, kada daugmaž 1568 metų akte minimi Rušlis ir jo palikuonys galėjo gimti. Akte įrašyti Petkus ir Jurgis Miknitkaičiai bei Jokūbas Gintkaitis yra ketvirtoji karta. Petkaus ir Jurgio tėvas – Miknius Derkintaitis (3 karta), jo tėvas – Skaivotas Rušlaitis (2 karta) – giminės pradininkas Rušlis (1 karta). Kadangi akte nieko nerašoma apie Petkaus ir Jurgio Miknitkaičių palikuonis, gal jie dar buvo nevedę. Omenyje turint, kad kartos keisdavosi daugmaž kas 25 metus, Petkus ir Jurgis galėjo gimti apie 1540 metus, jų tėvas Miknius Derkintaitis – apie 1515 metus, šio tėvas Skaivotas Rušlaitis – apie 1490 metus, o Rušlis – apie 1465 metus.
Gintilos
Gintilo Rušlaičio vardą savo pavarde pavertė vieno iš jo sūnų palikuonys. Kiti pagal tėvavardžius įgijo Sugaudžių, Stirpeikų pavardes.
1528 metų kariuomenės sąraše Telšių valsčiuje Gintilai neminimi. Tačiau šiame sąraše vyrauja dažniausiai vardai ir tėvavardžiai, todėl neįmanoma nustatyti, ar yra Gintilo palikuonys pagal kurio nors jo sūnaus vardą.
1568 metų akte įrašytas Jokūbas Gintkaitis Didelis greičiausiai buvo Jokūbas Gintilaitis.
1567 m. kariuomenės sąraše nuo Telšių valsčiaus įrašyti Ambraziejus ir Tomas Gintilaičiai. 1586 metais minimi Urbonas Gintilaitis, Povilo sūnus, ir jo žmona Liucija Lukaševičiūtė, Mikalojaus duktė, kuris gavo dalį valdos Vaidatupis Montvydų kaime, Telšių valsčiuje.
Deja, daugiau duomenų apie Gintilus iš XVI amžiaus nelabai tėra.
1667 metų Žemaitijos kunigaikštystės padūmės rejestre įrašyti Telšių valsčiuje: Adomas Gintyla, 1 šlėktos dūmas; Jurgis Gintilas vietoje Stanislovo Gintilo Gintiluose, 1 šlėktos dūmas; Kazimieras Gintylas vietoje tėvo Kazimiero Gintylo Gintilaičiuose, 1 šlėktos dūmas, Gintylas Kristupas, kurio vietoje įrašytas Jarošas Styrpeika iš Keturnagiškės, 1 šlėktos dūmas; Vaitiekus Gintylas, kurio vietoje ir savo tėvo vietoje įrašytas Matijošas Žadvainis iš Bugenių; Gintilienė Ona, Andriaus Gintylos žmona, Mikalojaus duktė vietoje savo vyro Andriaus Gintylos Gintiluose, 1 šlėktos dūmas.
Šlėktos dūmas – tai bajoro sodyba su žeme, tarsi nedidelis dvarelis. Kariuomenei išlaikyti skirtą padūmės mokestį dažniausiai mokėjo smulkieji bajorai ir valstiečiai.
1690 metų padūmės rejestre įrašyti Telšių valsčiuje: Kazimieras Gintyla iš Gintilaičių, 1 šlėktos dūmas; Dovydas Gintylas iš Kumpikų, 1 šlėktos dūmas; Dovydas Gintyla iš Gintilų, 1 šlėktos dūmas; Kazimieras Gintila iš Gintilų, 1 šlėktos dūmas; Samuelis Gintyla vietoje Adomo Gintylos iš Gaudikaičių; Jonas Gintyla iš Bugenių, 1 pavaldinių dūmas. Mažųjų Dirvėnų valsčiuje įrašytas Jonas Gintyla iš Petrelių. Rubežaičiuose, Viešvėnų valsčiuje, įrašytas Juozapas Kazimieras Gintyla, 1 pavaldinių dūmas.
1684 metais Dovydas Gintila, Stanislovo sūnus, pardavė tėviškės valdą Kivaičiai kitaip Gintilai, Telšių valsčiuje, Kryževičiui. 1690 metų padūmės rejestre įrašytas Dovydas Gintila Kumpikuose. Stanislovas Gintilas paminėtas 1667 metų padūmės rejestre Gintiluose, Jonui Gintilai, Ambroziejaus sūnui, žmona Ona Dronsutovičiūtė 1691 metais užrašė savo valdą Bugeniai kitaip Dronsučiai, Telšių valsčiuje.
Padūmės rejestrai rodo, kad XVII amžiuje Gintilų giminė buvo išsiplėtusi ir jau tapusi smulkiais bajorais, kadangi valdė tik po vieną šlėktos dūmą – nedidelį dvarelį. Ir tik dviem šeimoms priklausė pavaldinių (baudžiauninkų) ūkiai.
1775 metų Žemaitijos kunigaikštystės padūmės rejestre kaimas įrašytas kaip bajorkaimis Gintilai Stirpeikai (okolica Gintyli Styrpeykie) Telšių valsčiuje, Telšių parapijoje. Kaime, be kitų bajorų, įrašyti Stanislovas ir Jonas Gintilai.
XIX amžiaus pirmojoje pusėje bajorystę pasitvirtino kelios Gintilų giminės, gaudamos herbus „Doliwa“, „Dolęga“ ir „Gozdava“. Pagal G.Blaščyką, XIX amžiaus pabaigoje Gintilų šeimos gyveno įvairiuose Žemaitijos kaimuose, o mūsų rajone – Rubežaičiuose, Mitkaičiuose, Bugeniuose.
Praeityje dabartinio Gintilų kaimo ribose buvo bajorkaimis Stirpeikiai, 1800 metais minimas Telšių parapijoje Gintilų Stirpeikių kaimas.
Stirpeikos
Prisiminkime, kad Gintilas Rušlaitis turėjo keturis sūnus: Svirbutį, Sugaudį, Augustą ir Dovydą. Svirbutis Gintilaitis turėjo sūnų Stirpeiką, o šis keturis sūnus: Petrą, Bernotą, Mažutį ir Mažrimą.
Petras paliko vieną sūnų – Maciušą, Bernotas – Vitkų. Mažrimas turėjo tris sūnus: Maciejų, Janelį, Jurgį, kurie mirė. Mažutis irgi turėjo tris sūnus: Jurgį, Vaitkų, Venckų.
G.Blaščyko veikale „Žemaičių bajorų herbynas“ aprašoma ir bajorų Stirpeikų giminė.
Mažrimas Stirpeikaitis su dviem broliais (vardai nenurodyti) įrašytas 1528 metų kariuomenės sąraše nuo Telšių valsčiaus.
Pakartotina, kad XVI amžiuje, vykdant Valakų reformą, Mažrimas Stirpeikaitis, Jurgis Piktonaitis ir Pacius Jurgaitis mainė dalį savo žemių į karališkųjų valstiečių. Regis, toji žemė buvo Vitkų vaitystėje, kuri greičiausiai priklausė Telšių tenutui (seniūnijai) – karališkajam dvarui. Iš mainų aiškėja, kad Gintilaičių valdos buvo prie karališkųjų kaimų Užpelkiai, Kalnėnų ir Gedimtaičių, iki žemių bajorų Sugaudžių, Stirpeikų ir Kukių.
1667 metų padūmės rejestre Stirpeikuose, Telšių valsčiuje, įrašyti Stirpeikos: Ambraziejus, 1 šlėktos dūmas; Jurgis, 1 šlėktos dūmas; Juozapas, 1 šlėktos dūmas; Kazimieras vietoje tėvo Juozapo Leinartovičiaus Stirpeikos, 1 šlėktos dūmas. Be to, Stirpeikos įrašyti Gaudikaičių, Keturnagiškių ir kituose kaimuose. Keižorai, išnykęs kaimas, buvo tuoj į pietus nuo Eigirdžių.
1690 metų padūmės rejestre Stirpeikiuose įrašyti: Ona Stirpeikienė, 1 šlėktos dūmas, Pranciškus, 1 šlėktos dūmas, Jonas, 1 šlėktos dūmas. Taip pat Stirpeikos įrašyti Keturnagiškių ir kituose kaimuose.
1775 metų padūmės rejestre Gintilų Stirpeikių bajorkaimyje įrašytas tik Juozapas Stirpeika, valdęs 1 šlėktos dūmą. Gaudikaičiuose įrašytas Stanislovas Stirpeika, valdęs 1 šlėktos dūmą.
Sugaudžiai
Kaip minėta, antras Gintilo sūnus Sugaudis susilaukė keturių sūnų: Vaitkaus, Piktono, Beniašo, Bundziušo Sugaudaičių. Vaitkus Sugaudaitis paliko vieną sūnų – Kriksą, o šis – Gricių. Piktonas Sugaudaitis turėjo sūnų Jurgį, o šis – Pačių. Beniošas Sugaudaitis paliko du sūnus – Marginą (Martyną) ir Joną. Marginas palikuonių neturėjo, o Jonas susilaukė dviejų sūnų – Povilo ir Jakučio. Bucis turėjo dukterį Vangelę, ištekėjusią už Preikuro. Šis Bucius – tai minėtas Sugaudžio sūnus Bundziušas.
1573 metais leista kai kuriems Telšių valsčiaus bajorams mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Minimi bajorai Mykolas Sugaudis, Velinaičiai, Milaičiai, karališkieji kaimai Velaičių vaitystėje Patausalė, Numgaudžiai, karališkieji bajorai Kumpikai, Kontrimaičiai, žemė Tamsopelkis (Tamsopelkis).
1599 metais Tomas Petravičius Sugaudis nusipirko dalį palivarko Geruliuose, Telšių valsčiuje. 1600 metais Stanislovas Sugaudis užstatė dalį valdos Sugaudžiuose, Viešvėnų valsčiuje.
1667 metų padūmės rejestre įrašyti bajorai Jonas ir Jurgis Sugaudžiai Viešvėnų valsčiuje Sugaudžiuose, o Telšių valsčiuje Sugaudžiai įrašyti Dumytruose, Mitkaičiuose, kai kuriuose kituose kaimuose. 1690 metų padūmės rejestre Mykolas ir Jonas Sugaudžiai įrašyti Viešvėnuose.
Panašu, kad Sugaudžiai įsitvirtino ne protėvių žemėje, o kituose kaimuose. Kaimas Sugaudis, Viešvėnų valsčiuje, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje paminėtas 1595 metais. Minima, kad per jį teka upelis Gervainis. Pagal upelio pavadinimą, kaimas, dabar jau išnykęs, turėjo būti tarp Viešvėnų ir Gerulių. Sugaudžiai jau nepažymėti 1865-1872 metų topografiniame žemėlapyje. Kaimas nebeminimas 1775 metų padūmės rejestre.
Rupeikos
Trečias Skaivoto Rušlaičio sūnus Rupeika turėjo sūnų Jurgį. Jurgis Rupeikaitis, kaip rašoma 1568 metų akte, paliko tris sūnus: Mikalojų, Povilą ir Kasperą. 1596 metais Kasperas, Petras ir Baltramiejus Jurgevičiai Rupeikos paėmė už užstatą valdą Viešvėnuose prie upelio Ringa. Taigi Jurgis Rupeika turėjo penkis sūnus: Mikalojų, Povilą, Kasperą, Petrą ir Baltramiejų.
1667 metų padūmės rejestre Geruliuose įrašytas Juozapas Rupeika, o Dideliuose – Zigmantas Rupeika vietoje tėvo Valentino Rupeikos. Dideliai, kaip kaimas, matyt, sietini su minėtais bajorais Dideliais, taipogi Rušlio palikuonimis. Ir greičiausiai ši vietovė taipogi buvo kažkur apie Tausalo ežerą. Geruliuose Juozapas Rupeika įrašytas ir 1690 metų padūmės rejestre, o Dideliuose – Zigmantas Rupeika.
1799 metais Rupeikos pasitvirtino bajorystę, gaudami herbą „Nieczuja“. Jie kildino save iš Rušlio. Tačiau giminės genealogijoje pateikiamas dokumentas tik iš 1644 metų, kai minimas Valentinas Kasperavičius Rupeika su trimis sūnumis: Zigmantu, Petru ir Juozapu. Panašu, Valentinas buvo sūnus Kaspero Rupeikos, kurio tėvas – Jurgis Rupeika, o senelis – Skaivotas Rušlaitis. Genealogijoje išvardijami Rupeikos, gimę iki XVIII amžiaus pabaigos.
1832 metais bajorystę pasitvirtino dar viena Rupeikų giminė, gaudama herbą „Trąby“. Ji kildino save iš Rušlio sūnaus Skaivoto. Rušlis valdė žemę Dideliai, o 1568 metų akte minima, kad už šią žemę jie mainais gavo 11 valakų Patausalėje. Toliau šioje bajorystės kilmėje vardijami jau minėti Skaivoto palikuonys, tarp jų ir Rupeikos vaikai Mykolas, Povilas ir Kasperas. Jų palikuonys turėjo valdą Patausalėje Dideliuose. Čia jau kur kas detaliau išvardijami Rupeikos palikuonys nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus pirmosios pusės. Tačiau jie jau gyveno ne Patausalėje, o kituose kaimuose.
Leave a Reply