Varnių archeologiniai tyrinėjimai 1981–2013 metais
(Pabaiga. Pradžia Nr. 54)
Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia dar kartą archeologiškai tyrinėta 1992 m. Tais metais žemaičių muziejaus „Alka“ archeologų grupė (vad. L.Valatkienė) tyrinėjo šios bažnyčios vieną iš zakristijų ir jos prieangį. Archeologinių kasinėjimų metu ištyrinėti zakristijos vidinės pusės pamatų mūrai, atrastas senesnis nei XVIII a. mūro fragmentas, susijęs su senesniuoju šios bažnyčios pastatu. Tyrinėjant zakristijoje aptikta 15 griautinių kapų. Mirusieji laidoti tankiai, 0,82–1,6 m gylyje. Laidota lentiniuose karstuose, sukaltuose geležinėmis kaltinėmis vinimis, o kapo Nr.4 karstas sutvirtintas dar ir geležiniais apkalais. Karstų išlikę tik nežymūs fragmentai. Didžioji dauguma mirusiųjų guldyti į kapą galvomis į pietvakarius. Radinių aptikta 9 kapuose. Tai karstų vinys, galvos dangos puošmenų fragmentai, karoliukai. Viename iš kapų (Nr.11) rastas apnykęs metalinis stačiakampio formos medalionas nukirstais galais. Puošnūs ir prabangūs galvos dangos papuošimai iš brokato ir mezginių, išmegztų ornamentais iš metalo siūlelių, aptikti kapuose Nr.3–4, 9, 12, 15. Tai rodo buvus turtingų moterų kapus. Tyrinėjant zakristiją rasta nemažai pavienių molinių indų šukių, karstų vinių, kelios stiklo šukės. Dalis keramikos su apdegimo žymėmis, keletas šukių glazūruotos. Šv. Aleksandro bažnyčioje atidengtus kapus L.Valatkienė datuoja XVII – XVIII a., o pavienius radinius XVII–XIX a.
Remiantis Varnių kapinyno ir Šv. Aleksandro bažnyčios tyrinėjimų archeologine medžiaga, galima daryti išvadą, kad XVII–XVIII a. pirmoje pusėje varniškiai kurį laiką turėjo dvejas kapinaites — ant kalvelės, dabartinėje Žemaičių vyskupystės muziejaus teritorijoje ir prie Šv. Aleksandro bažnyčios.
Be jau aprašytų svarbių Varnių vietų tyrinėjimų, archeologiniai kasinėjimai vyko ir šio miestelio gatvėse, patenkančiose į valstybės saugomo Varnių senojo miesto ribas. Apžvelgsime svarbesnius tyrinėjimus.
1988 m. archeologas J.Genys Varnių miestelio centre, prie Medininkų aikštės, ištyrinėjo dvi perkasas (plotai 1 ir 2). Šiuose plotuose, apatiniame kultūrinio sluoksnio horizonte, pilkos žemės su degėsiais sluoksnyje, aptiktos senosios gyvenvietės liekanos. Plote 2 aptiktas pastato kampas ir tvorų fragmentai. Pastatas, sprendžiant iš degėsių koncentracijos, buvo ręstinės konstrukcijos, arčiau jo pietinio kampo aptiktas perdegusių akmenų ir degėsių pilnas židinys. Jo skersmuo 1,2 m, gylis — 0,3 m, dugnas pusapvalis. Židinyje rastos kelios keramikos šukės, geležinio įtveriamojo peiliuko dalis ir perdegę gyvulių kaulai. Pastatas neabejotinai sudegęs per gaisrą, jį pagal radinius galima datuoti ne vėliau kaip XIII–XIV a. Netoliese, kiek giliau, aptiktas dar vienas analogiškas židinys rodo, kad šioje vietoje gali būti dar senesnių pastatų. Sklypus skyrusios tvoros, matyt, yra iš to paties laikotarpio, kaip ir pastatas. Aptiktos dviejų tvorų liekanos iš 5–10 cm skersmens nutašytų ir netašytų kuolų, kurių tarpai buvo išpinti žabais. Pastebėta, kad kuolai yra įkasti stačiakampio pjūvio, 0,4 m gylio griovelyje. Atrodo, kad vienoje iš tvorų buvo 1,82 m tarpas varteliams.
Vėlesniame — aukštesniame kultūrinio sluoksnio horizonte pastatų vietas žymėjo gausios stulpavietės, degėsiai bei židinys plote 1. Židinys išsiskyrė savo didumu — apie 2,4–2,5 m skersmens ir iki 1 m gylio. Keturi židinyje fiksuoti degėsių sluoksniai, atskirti smėlio ir žemės tarpsluoksniais, rodo jo ilgaamžiškumą. Šioje tyrinėjimų vietoje aptikta daug keramikos šukių ir geležinis pentinas su žvaigždute spyglio gale. Radiniai datuojami XV a. pabaiga – XVI a. viduriu.
Dar arčiau žemės paviršiaus aptiktos pastato su moline plūkta asla ir plūkto molio kupoline krosnimi liekanos. Pastato pamatai buvę iš nedidelių, tarpais išdėliotų akmenų. Iš pietinės pusės, atrodo, būta prieangio. Pastato aplinkoje rastos keramikos šukės, pypkės galvutė ir karaliaus Jono Kazimiero (1609–1672 m.) varinė moneta — šilingas. J.Genio tyrinėjimai prie Medininkų aikštės reikšmingi tuo, kad jam pavyko surasti senovės varniškių pastatų liekanas ir pasekti užstatymo raidą nuo XIII–XIV iki XVII a. Apskritai Medininkų (buvusi Turgaus) aikštė ir jos aplinka — perspektyvi vieta tolimesniems Varnių senamiesčio tyrinėjimams. Tačiau, norint aptikti buvusio užstatymo liekanas, reikėtų kasinėti ne nedideliais šurfais, bet didesniais plotais — perkasomis.
2001 m. archeologė V.Ramanauskaitė–Ostašenkovienė vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus šešiose Varnių vietose — S.Daukanto, Dariaus ir Girėno, Vytauto, Žvejų bei Birutės gatvėse ir Medininkų aikštėje. Iškastas 21 bandomasis šurfas ir archeologiškai fiksuotos 7 komunikacijų trasos atkarpos. Iš viso ištyrinėtas 41,8 kv.m plotas. Trejose iš tyrinėtų vietų — Medininkų aikštėje ir Birutės bei Vytauto gatvėse kastuose šurfuose buvo aptiktas archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis, kurio storis siekė nuo 1,45 iki 2,1 m. Tyrinėjant rasti archeologinių radinių — keramikos šukių, puodyninių ir plokštinių koklių fragmentai, butelių bei langų stiklo dalys, molinės pypkės galvutė — leidžia atidengtus kultūrinius sluoksnius datuoti nuo XVI a. pabaigos iki XIX–XX a.
Tais pačiais metais tyrinėtojas L.Kvizikevičius atliko žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus Vytauto g.8 namo sklype, kurių metu konstatuota, kad sklypas užstatytas XVII a. antroje pusėje, tačiau to laikotarpio kultūrinio sluoksnio horizontai neišsiskiria. Labiau pastebimos tik XIX a. užstatymo liekanos. 2002 m. Žemaičių muziejaus „Alka“ archeologės L.Valatkienė ir D.Karalienė archeologiškai tyrinėjo Varnių senamiesčio rytinę dalį. Tyrinėta trasa driekėsi nuo S.Daukanto g.3 pastato aplinkos per skverą į rytus nuo S.Daukanto bei Dariaus ir Girėno gatvių sankirtos. Keliose trasos vietose maišytuose archeologiniuose sluoksniuose rasta XVI–XIX a. radinių.
2002 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus Varniuose, Dariaus ir Girėno, S.Daukanto ir M.Daukšos gatvėse. Tyrinėjimams vadovavo minėto muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja A.Šapaitė. Šių tyrinėjimų metu iškasta 11 žvalgomųjų šurfų ir užfiksuotas kultūrinis sluoksnis 58 m ilgio trasoje. Bendras ištirtas plotas 16,4 kv.m. Archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis su XVII a. datuojamais radiniais buvo aptiktas tik S. Daukanto gatvėje kastuose šurfuose. Šurfuose Nr.7–8 ir trasos metruose 46-58 aptikti radiniai datuojami XVII a. Tikėtina, kad XVII a. šioje vietoje yra stovėjęs pastatas.
2011 m. Varnių senojo miesto vietoje, Vytauto g. bei Dariaus ir Girėno g.1 namo kieme, atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai. Jiems vadovavo archeologas M.Mockus. Ištirti 4 žvalgomieji šurfai, kurių bendras plotas 14,25 kv.m. Šurfuose fiksuoti 1,3–2,9 m storio kultūriniai sluoksniai, datuojami XVII–XVIII ir XIX–XX a. Šurfe Nr.2 atidengta pastato pamato dalis bei grindinio fragmentas, datuojami XIX-XX a. pradžia. Šurfe Nr.3 fiksuoti žvyro, molio ir medžio šakų sluoksniai, sietini su šioje vietoje XIX a. buvusiu keliu. Netoli nuo čia yra stovėjusi medinė sinagoga. Aptikti radiniai — tai XVI–XX a. datuojami molinių, fajansinių ir porcelianinių indų šukės, kokliai ir jų dalys, stikliniai buteliai ir jų duženos.
2013 m. archeologas M.Mačiulis atliko žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus Dariaus ir Girėno bei Kalno gatvėse. Iškasinėti 9 šurfai (23,5 kv.m) ir 3 perkasos (42 kv.m) — ištirtas bendras 65,5 kv.m plotas. Dariaus ir Girėno gatvėje tyrinėtuose plotuose po asfalto danga buvo XIX a. pabaigos XX a. pradžios akmenų grindinys. Kalno gatvėje šis grindinys fiksuotas po XX a. datuojamais permaišyto juodžemio sluoksniais. Visuose Dariaus ir Girėno gatvėje kasinėtuose plotuose, 0,65–0,95 m gylyje, po XIX a. sluoksniu, atidengtas XVIII a. antros pusės — XIX a. pradžios grindinys, grįstas nedideliais rieduliais. Po grindiniu, visame tyrinėtame plote bei už dabartinės senojo miesto pietrytinės ribos, 0,75–1 m gylyje, aptiktas 0,25–0,65 m storio archeologinis kultūrinis sluoksnis, datuojamas XV–XVIII a. Tyrinėjant šį sluoksnį, aptikta akmenų sumetimų (šurfai Nr.2–3), kamšos sluoksniai (šurfas Nr.2), šulinio fragmentai (šurfas Nr.4) bei ūkinės duobės (perkasa Nr.2). Iš viso šiame sluoksnyje surinkta 318 radinių, tarp kurių didžiausią grupę sudarė keramikinių indų šukės, taip pat rasta koklių fragmentų, stiklo šukių bei keli geležiniai radiniai. Verta paminėti sluoksnyje surastą geležinį pentiną ir 2 arklio pasagas. Atkreiptinas dėmesys į sluoksnyje surastus koklius — didžiąją jų dalį sudaro puodyniniai, o glazūruotų plokštinių koklių aptikta labai mažai.
Straipsnio pabaigoje norisi pasidalinti keletu minčių apie urbanistinę (užstatymo) Varnių miestelio raidą. Senesnėje istorinėje – archeologinėje literatūroje minima (J.Genio straipsniai), kad praeityje Varnius sudarė trys atskiros funkcinės dalys. Manoma, kad XIII–XIV a. Varniai sudaryti iš gyvenvietės, kapinaičių ir, gali būti, sakralinės zonos — alkvietės. XV–XVI a. tos atskiros trys dalys — tai parapinė Šv. Aleksandro bažnyčia su miesteliu, kapinaitės su Katedra ir vyskupo dvaras. Tačiau per 32 Varnių miestelio archeologinių tyrinėjimų metus sukaupti duomenys rodo, kad Varniai, bent XVI–XVII a., buvo kompaktiška gyvenvietė, nesuskilusi į tris dalis. Pasakyti, kokia situacija buvo XIII–XV a., sunku, nes archeologiniai duomenys iš šio laikotarpio labai negausūs. Į šį klausimą galėtų atsakyti tolimesni Varnių senamiesčio archeologiniai tyrinėjimai.
Taigi per 32 Varnių archeologinių tyrinėjimų metus įdėtos lėšos ir sugaištas laikas atsipirko — daug sužinota apie senovės varniškių laidojimo papročius, jų buitį ir materialinę kultūrą, senuosius pastatus bei miestelio urbanistinę raidą. Įdomūs Varnių praeities puslapiai vis dar slypi po žeme, laukdami kol juos atskleis ateities archeologiniai tyrinėjimai.