Literatūrinio žodžio augmė Žemaičiuos

Ieva Sigita Naglienė Iš tikrojo pavasario įspūdžių — į vasarą Turbūt, kai pražysta kaštonai, obelys, jau nebegali apie juos tykiai kalbėti — imte apima visus [toliau]

„Gyvybė yra jėga, išsireiškianti įvairiausiais atributais: paprastu gyvenimu, sudėtingesniu, galių susikaupimu, kūryba“, — Vytautas Mačernis Ieva Sigita Naglienė Su Mačernio gyvastimi Turbūt kiekviena gegužės diena [toliau]

arba — „Viskas vėl lieka kaip ant ežero krūtinės Ir neįžvelgiama, tamsiai gilu…“ — Vytautas Mačernis Ieva Sigita Naglienė Perėjimai Sužydės, tuoj tikrai viskas pasipils [toliau]

Arba — „Žodis — ko negalima apibūdinti žodžiais“,— Viktorija Daujotytė Ieva Sigita Naglienė Į atmintį su V.Daujotytės eilėmis, kuomet „būsena tokia aukšta, skaidri“ Turbūt tikrai [toliau]

„Ir iš vandenų ir žemės dulkių sumišų Gimsta vėl Pavasaris. Gražus kaip Dievas jaunas: Jojo kūną pirmas kvepiantis lietus nuplauna Ir pribarsto plaukus vos pražydusių [toliau]

Po daug dienų atsiverčiau poezijos seniai skaitytą knygą. Po daug dienų lyg būčiau grįžęs į namus, kur viskas taip pažįstama, mažai kas pasikeitę, lyg būčiau [toliau]

„Pagaliau esu labiau žodžiai: jais toliau ir geriau matomas ir girdimas, negu mato mane iš tikrųjų“,— Marcelijus Martinaitis Ieva Sigita Naglienė Marcelijaus Martinaičio atliepta Eiti, [toliau]

  „paukščius girdėti, balsus dėtis į širdį, iki soties ją pagirdyti“,— V.Daujotytė Ieva Sigita Naglienė „O, ilgėjimos mano…/ Lyg jūrė — bekraštis,/ Lyg jūrė — [toliau]

Esmi aukšta šviesos esybe Save žmogum ir vadinu. Iškėlęs galvą žengt galiu, Jeib reikštųsi tuo prakilnybė. Vydūnas Ieva Sigita Naglienė „Prisimintina, kad aiškesnė negu kūno [toliau]