Jau šviesa aiškiau regima – išskirianti
„Kitą kartą saulė pergalėjusi vėją. Kad vėjas pūtė, tad žmogus macniau pritūrėjo ploščių. O kad saulė pradėjo kaitinti, tad ir ploščius nukrito“, – sakmė, užrašyta [toliau]
Literatūrinio žodžio augmė Žemaičiuos
Iš praeities – dainuojant šiandieną
„Graži tu, mano brangi tėvyne“, – Maironis Ieva Sigita Naglienė Iš ten, kur gyvi natūralūs žmogaus jutimai Dienų sūkuryje visada sunkiau susivokti, kas vieną ar [toliau]
Nusiplūkę vasario debesys – iš to paties žiemos debesyno
„Dieve, tolybėms nėra lygių. Šaltai debesuoja ir pūgavoja“, – Vytautas Stulpinas Ieva Sigita Naglienė Vasaris Vytauto Mačernio „Žiemos sonetuose“ Žinoma, nebesistebime vasario debesimis – ta [toliau]
Žodžio daugiamintiškumas – dalimis ar atskiras dalis perkeitus
„Pauzė o – pasaulis – prasideda – baigiasi a – angelas – a – anga – a – angis – Pal – angoj – P [toliau]
Ryšys su gyvenimu: „Kiek atminimų – atsiminimų“ – Maironis
Ieva Sigita Naglienė Kalbėti savastį – išgirsti dabartį Kasdien šviesa vis labiau kabinasi į mūsų gyvenimą. Žiema, visa dar savaip ir stipriai veikianti, bet jau [toliau]
Iš atminties – pasidalijant
„Mintis narsto atsiminimus“. „Dabar žinau, Menininke, kur tas šaltinis Ir kur dažniausiai vieši Tavo siela: Žodyje ir Teisybėje – Šviesoje – Meilėje“, – Antanas Baranauskas [toliau]
Kažkaip – ir sausis, pirmyn, atgal, užtrunka
„Šiaurinio bokšto siena būtų nyki, jei ne laikrodžio ciferblato lauku keliaujantis sekundininkas. Susiginčija su varpais ir vėl kala kas žingsnis vienodą melodiją“,– Steponas Algirdas Dačkevičius [toliau]
Bandymai ir tuose pačiuose dalykuose rasti grožį
„Ir pati kalba, kaip dvasinės energijos ypatinga sankaupa, staiga ima verstis, švytėti iš savęs pačios sklindančiu grožiu, skambumu ir sąskambingumu“, – Viktorija Daujotytė Ieva Sigita [toliau]
Tada tada – ir iki šiol tas gruodžio šventinis laukimas
„Už girių girių ugnelė dega ugnelė dega kalne leliumoj tame kalne kalvė – ugnys kūrenas“,– Gvidas Latakas Ieva Sigita Naglienė Belaukiant elnio devyniaragio, reginčiam gražesnį [toliau]
Iš gruodžio emocijų
„Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta“, – tokia mūsų liaudies mįslė apie snaigę Ieva Sigita Naglienė [toliau]